KONFERENCIJOS TEMA

ŽALIEJI MIESTAI ŽMONĖMS

GREEN CITIES FOR PEOPLE

2017 m. lapkričio 16 d.

Sinchroninis vertimas iš ir į anglų kalbą.

08:30 – 09:00

DALYVIŲ REGISTRACIJA

REGISTRATION

09:00 – 09:15

KONFERENCIJOS ATIDARYMAS

OPENING OF THE CONFERENCE

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis

Lietuvos Respublikos Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė

09:15 – 10:00

TVARAUS VYSTYMOSI ATEITIS  

THE FUTURE OF SUSTAINABLE DEVELOPMENT

Jerry Yudelson

Autorius, pranešėjas, tvarumo konsultantas (JAV)

Pranešimo santrauka

Darnus vystymasis – tai šio dešimtmečio šūkis, įtvirtintas Jungtinių Tautų darnaus vystymosi iki 2030 metų darbotvarkėje nustatytuose darnaus vystymosi tiksluose. Kokios plataus masto tendencijos turi įtakos mūsų galimybėms šiuos tikslus pasiekti? Šiame pranešime aptarsiu visuotines tendencijas, tai yra, tas plataus masto tendencijas, kurios spartina darnią miestų plėtrą, panagrinėsiu, kaip galima jomis pasinaudoti.

Apžvelgsime iššūkius, su kuriais susiduriama rengiant darnios miestų plėtros planus: perėjimą nuo pasenusių XX a. metodų prie tvaresnio požiūrio į žemės naudojimą, energiją, transportą, vandentvarką ir atliekų tvarkymą, bei būtinybę pradėti kurti perdirbimo, atsinaujinančios energijos ir ekologijos koncepcijomis paremtą žiedinę ekonomiką.

Taip pat nagrinėsime technologines darnaus miestų planavimo tendencijas – kaip viskas „mažėja, greitėja, lengvėja, tankėja ir pinga“ bei atveria naujas inovacijų ir miestų darnumo galimybes. Be technologinių tendencijų bus pristatytos ir finansinės bei socialinės inovacijos, atveriančios naujas galimybes stambioms ir mažoms įmonėms bei valstybės politikai.

Galiausiai bus pasiūlytos penkios konkrečios priemonės, kurių per sekančius trejus metus valstybės valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir stambios bei mažos įmonės galėtų imtis prisidėdamos prie darnesnės ateities kūrimo. Ar atstovautumėte verslą ar valstybės valdžios institucijas, projektavimo ar inžinerijos sektorius, akademinę visuomenę ar NVO, tikrai pasisemsite įžvalgų, kurios sustiprins jūsų pastangas kuriant „Žaliuosius miestus žmonėms“.

10:00 – 10:30

ŽALIEJI PASTATAI – TVARUMO IŠŠŪKIS

GREEN BUILDINGS – SUSTAINABILITY CHALLENGE 

 

Mindaugas Kulbokas

Tyrimų ir analizės vadovas Baltijos regione, Newsec (Lietuva)

Pranešimo santrauka

Žaliasis pastatas ar vien tik žalsva fasado spalva ar žole apželdintas stogo elementas ?

Visų pirma tai yra nejuntamas ir nematomas statytojo požiūris į besikeičiančius vartotojų įpročius. Dažnai tai vertinant trumpuoju periodu tai neracionali investicija arba kitaip vertinant išvesticija, kuri neturi apibrėžtų atsipirkimo ribų, tačiau ilguoju periodu garantuoja komercinį tvarumą. Antra, kad šios dienos NT nuomos rinkos realybė yra ta, kad nuomos objektas jau nėra kvadratinis metras. Nuomos Objektas yra servisas ir paslauga, kuri bus suteikta tuose nuomojamuose kvadratiniuose metruose. Taip tai nėra realiai matuojama verslo požiūriu, tačiau tai akivaizdu yra ilgalaikio santykio tarp nuomotojo ir nuomininko garantas. Apie visa tai ir kai kas daugiau bus pristatyme. Susitikime!

10:30 – 11:00

KAVOS PERTRAUKA/SPAUDOS KONFEENCIJA

COFFEE BREAK/PRESS CONFERENCE

11:00 – 11:30

LEED IR PASTATO ENERGIJOS MODELIAVIMO SPRENDIMAS

LEED AND BUILDING ENERGY MODELING SOLUTION 

Dr. Jaeyoon Koh

Vyresnysis inžinierius, LG Electronics (JAV)

Pranešimo santrauka

Nuo 1994 metų LEED iš žaliųjų pastatų standarto išsivystė į visapusę standartų sistemą, taikomą ne tik projektavimui ir statybai, bet ir pastatų priežiūrai bei eksploatavimui. LEED sertifikavimo reikalauja daugelis JAV federalinių ir vietos savivaldos institucijų, ir LEED sistema šiuo metu yra populiari JAV statybų sektoriuje. Kadangi LEED įvertinimui didžiausios įtakos turi energijos taupymas, pastatams yra taikomos įvairios didelio efektyvumo statybos sistemos. Energijos modeliavime naudodami energiją taupančias ir ekonomiškai efektyvias ŠVOK sistemas, architektai, inžinieriai ir savininkai gali priimti geresnius su pastato ilgalaikiu gyvavimo ciklu susijusius sprendimus ir užsitikrinti geresnį skirtingų sričių LEED įvertinimą. Šiame pranešime bus pristatyti energijos modeliavimo reikalavimai, taikomi LEED sertifikavimo procese, informacija, susijusi su ekonomiškai efektyvios pastato energijos sistemos projektu, bus pateikta energijos modeliavimo pavyzdžių, kurie gali būti naudingi vertinant energiją ir būsimą energijos ekonomiją.

11:30 – 12:00

BIM ANALIZĖ IR EFEKTYVUMAS: NUO PASTATŲ IKI MIESTŲ

BIM ANALYSIS & PERFORMANCE: FROM BUILDINGS TO CITIES

Niall Gibson

„Integrated Environmental Solutions“ verslo plėtros vadovas (Jungtinė Karalystė)

Pranešimo santrauka

Tikroji BIM vertė šiam pramonės sektoriui tampa vis aiškesnė: svarbiausia ne 3D CAD ir suderintas projektas, o informacijos kūrimas, fiksavimas, analizavimas ir keitimasis informacija per visą statinio projektavimo, statybos ir eksploatavimo procesą.

Neseniai Londone vykusiame BIM perspektyvoms skirtame BRE/„BuildingSMART“ renginyje AECOM atstovaujantis David Philp – Jungtinės Karalystės BIM strategijos įgyvendinimo lyderis ir Europos Sąjungos BIM darbo grupės narys – išsakė mintį, kad „Soft Landings“ sistema kartu su Vyriausybės BIM strategija yra tas „auksinis siūlas“, galintis susieti per projektavimą sukurtus duomenis su pastatų eksploatavimo etapu. Siekdami geriau valdyti pastatus ir sumažinti sąnaudas bei išmetamą anglies dioksido kiekį, turime geriau suprasti paskirtį, kuriai statiniai projektuojami, ir jų eksploatavimą praktikoje. Apskaičiuota, kad 80 % sąnaudų nuo statybos komandos nepriklauso.

Istoriškai nelengva patvirtinti, kokios iš tiesų yra pastatų savybės, ir jas palyginti su projektavimo etape buvusiais lūkesčiais. Tai įrodo labai paprastas pavyzdys: pastatų energinio naudingumo sertifikato (EPC) palyginimas su sąskaitomis už energiją ir eksploatuojamo pastato energijos sertifikatu (DEC). Atsirado vadinamasis rodiklių atotrūkis. Šį atotrūkį ir jo priežastis aptarsime, aiškinsimės, kaip BIM procesas gali tą spragą užpildyti.

Ypač svarbu, kad detalumo modelis (LOD) tiktų projektavimo etapui. Šiam tikslui skirta technologija jau seniai naudojama ir nuolat vystoma. Vien technologijos nepakanka BIM sprendimui užtikrinti. Tam, kad būtų pasinaudota visomis BIM teikiamomis darbo srauto galimybėmis, būtini proceso ir jame dalyvaujančių žmonių mąstysenos pokyčiai. Tai vis plačiau pastebima ir ta linkme eina vis didesnė sektoriaus dalis.

Šiuo pranešimu bus siekiama parodyti, kaip tiems, kas gerai išmano BIM procesą, BIM technologija ir sąveikumas neša didesnę sėkmę.

12:00 – 12:30

CITYLAB – TVARAUS MIESTO LABORATORIJA 

CITYLAB

Ann-Kristin Belkert

Citylab projekto vadovė, Švedijos žaliųjų pastatų taryba (Švedija)

Pranešimo santrauka

Citylab – tai forumas, kuriame asmenys ir įvairių miesto plėtros projektų dalyviai dalijasi žiniomis apie tvarų miesto vystymąsi. Miesto vystymo projektams padedama iš vizijos virsti tikrove bei gauti savo tvarios veiklos pažymėjimą. Citylab suteikia augimo galimybes organizacijoms ir asmenims, taip pat suburia tvariųjų miestų plėtros srityje dirbančius bendraminčius. Citylab vadovaujasi dalijimosi kultūros ir mokymosi drauge principu ir skatina viešojo ir privataus sektoriaus, pilietinės ir akademinės visuomenės atstovų bendradarbiavimą. Citylab dalyviai taip pat dalijasi mokslinių tyrimų ir vystymo projektų patirtimi. Citylab sudaro trys tarpusavyje susiję komponentai: Citylab Action, Citylab Learning ir Citylab Network.

12:30 – 13:30

PIETŪS

LUNCH

13:30 – 14:00

VERTĖS KŪRIMAS ŽALIESIEMS MIESTAMS IR PASTATAMS – DANIJOS ARCHITEKTŲ PATIRTIS

CREATING VALUE FOR GREEN CITIES AND BUILDINGS – DANISH ARCHITECTS’ EXPERIENCES

Peter Andreas Sattrup

Architektas, Danijos architektūros įmonių asociacijos vyresnysis patarėjas tvarumo klausimais (Danija)

Pranešimo santrauka

Kokiu būdu žalias miesto aplinkos ir pastatų dizainas sukuria vertę? Danija ir jos sostinė Kopenhaga nuolat įvardijama kaip maloniausia vieta gyventi pasaulyje. Nors gali būti daug tokio pripažinimo priežasčių, visgi galima įžvelgti neginčijamą sąsają tarp šio įvertinimo ir statybinių sprendimų dizaino, planavimo, politikos ir verslo kokybės. Dr. Peter Andreas Sattrup dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kaip Kopenhaga iš pramoninio uosto-miesto virto maloniausiu gyventi žaliu miestu, taip pat aptaria svarbų architektūros dizaino ir architektų vaidmenį kuriant visuomenę sutelkiančias vertybes.

 

14:00 – 14:30

TVARUMAS TARP PASTATŲ – MALMĖS MIESTO PLANAVIMAS

SUSTAINABILITY BETWEEN BUILDINGS – PLANNING THE CITY OF MALMÖ 

Džiugas Lukoševičius

Architektas, Malmės miesto planavimo biuro  (Švedija)

Pranešimo santrauka

 

Per pastaruosius keletą dešimtmečių Malmė iš esmės transformavosi iš pramoninio miesto į žinių miestą. Kad tai įvyktų, prireikė stiprios politinės valios, glaudaus institucijų bendradarbiavimo ir novatoriško mąstymo. Siekiant apsibrėžti naujas ribas ir atrasti naujas galimybes, buvo parengta aiški vizija, veiksmų planas ir įgyvendinta keletas bandomųjų projektų. Galbūt žinomiausias mieste įgyvendintas bandomasis projektas yra miesto pramoninės vakarinio uosto dalies transformacija XXI amžiaus pradžioje. Šio virsmo metu buvo siekiama ekonominio tvarumo ir sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, miestui pavyko pakeisti savo veidą ir įrašyti Malmės miestą pasaulio žemėlapyje.

Ko miestas išmoko iš šių bandomųjų projektų ir kaip šiuo metu vyksta kasdienis planavimas? Su kokiais iššūkiais vis dar tenka susidurti? Kaip tvarumo klausimai integruojami į visus planavimo lygmenis – nuo miesto planavimo politikos iki detalaus planavimo? Būtent į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti pranešimo metu.

14:30 – 15:00

VILNIAUS  BENDROJO MIESTO PLANO ATNAUJINIMAS – AR GYVENSIME ŽALIAU?

VILNIUS CITY MASTER PLAN RENEWED – IS THE CITY GETTING GREENER?

Mindaugas Pakalnis

Vilniaus m. vyr. architektas (Lietuva)

Pranešimo santrauka

Svarbiausias tikslas keičiant Vilniaus bendrąjį miesto planą yra sudaryti sąlygas nuolatiniam, socialiai ir ekonomiškai motyvuotam gyvenimo kokybės augimui, plėtojant daugiacentrę miesto struktūrą, palaikant vidinę miesto plėtrą, skatinant daugiafunkcį žemės naudojimą, siekiant socialinės integracijos ir mažinant raidos skirtumus, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimo procesus. Bendrąjį planą taip pat numatoma papildyti ilgalaikiais darnaus miesto plėtros kriterijais ir rodikliais.

Kas paskatintų Vilniuje statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energiškai efektyvius pastatus, racionaliai vartojančius gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose? Kaip pastatų sertifikavimas atsilieptų ilgalaikėje perspektyvoje žmonių gyvenimo ir darbo kokybei, supančiai gamtai ir  inovacijų plėtrai nekilnojamo turto plėtros sektoriuje?

15:00 – 15:15

KONKURSO „ŽALIAUSIAS PASTATAS LIETUVOJE 2017“ NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS

AWARDING OF WINNERS OF COMPETITION „GREENEST BUILDING IN LITHUANIA 2017“

15:15 – 15:45

KAVOS PERTRAUKA

COFFEE BREAK

15:45 – 16:15

AR TVARUMAS APSIMOKA? (SALTONIŠKIŲ G. 7 VERSLO KVARTALO ATVEJO ANALIZĖ, DISKUSIJA)

DOES SUSTAINABILITY PAY-OFF? (SALTONIŠKŲ ST. 7 BUSINESS DISTRICT CASE STUDY, DISCUSSION)

Natalija Monkevičienė

Direktorė, M.M.M. Projektai (Lietuva)

Pranešimo santrauka

Verslo kvartalą plėtojančios bendrovės vadovė analizuodama Saltoniškių g. 7 atvejį, atsakys į klausimą ar pasiteisino investicijos į tvarumą ir pabandys paskaičiuoti konkrečią tvarumo sukurtą pridėtinę vertę.

16:15 – 16:45

KAIP EGZISTUOJANTĮ PASTATĄ PAVERSTI ŽALIUOJU?  (PREMIUM VERSLO CENTRO ATVEJO ANALIZĖ, DISKUSIJA)

HOW TO MAKE BUILDING IN-USE GREEN? (PREMIUM BUSINESS CENTER CASE STUDY, DISCUSSION)

Jurij Novickij

Direktorius, Evolis (Lietuva)

Pranešimo santrauka

Pastaruoju metu žaliųjų ir aplinką tausojančių statybų svarba ženkliai išaugo. Žmonijos civilizacijos iki 40% energijos sunaudojimo ir CO2 emisijos tenka pastatams, todėl nėra abejonės, kad pastatai turi būti žali. Tačiau pagrindinis klausimas yra kaip šio tikslo pasiekti.

Įmonės flagmanas – PREMIUM verslo centras, kuris simbolizuoja EVOLIS įmonės vertybes: inovatyvumą bei aplinką tausojančias ir tvarias technologijas. PREMIUM yra ne tik A biurų klasės, bet ir A energetinio efektyvumo pastatų kompleksas su gerai išvystyta infrastruktūra, 2017 metais PREMIUM tapo pirmuoju BREEAM In-Use Outstanding pastatu Baltijos šalyse.

Prezentacijoje bus pristatyta žaliojo pastato koncepcija bei analizuojama motyvacija tokių pastatų kūrimui, pateikti pastatų sertifikavimo ir įvertinimo kriterijai, svarstomas  tinkamos strategijos pasirinkimas aukštam įvertinimui gauti. Bus nagrinėjami PREMIUM projekto realizavimo ypatumai, pateikti faktai, įvertintos reikalingos investicijos žaliajai ir draugiškai aplinkai projekto koncepcijai, analizuojama eksploatacinių kaštų struktūra bei realus projekto statistinės duomenys.

16:45 – 17:15

EKSPERTŲ DISKUSIJA

EXPERTS PANNEL

Dalyvauja visi pranešėjai

Diskusijos moderatorius – Martynas Babilas, „Newsec“ biurų paslaugų grupės vadovas Baltijos regionui

17:15 – 18:30

PRIĖMIMAS

RECEPTION

 

Copyright © 2017. LŽPT | Svetainės sprendimas: KP

Apie konferenciją teirautis:  info@lzpt.lt